Viktoras Bachmetjevas apie Emmanuelį Leviną

Viktoras Bachmetjevas

PRANCŪZIJOS ŽYDAS IŠ KAUNO

Emmanuelis Levinas (1906–1995) – viena ryškiausių figūrų XX a. prancūzų filosofijoje, o ir moralės filosofijoje apskritai. Levino filosofija padarė didelę įtaką šiuolaikiniam filosofiniam ir teologiniam mąstymui, pavyzdžiui, Maironiui. Su juo polemizavo tokie žymūs pasaulio filosofai kaip Jacques Derrida, Luce‘as Irigaray, Paulas Ricœuras, Giannis Vattimo ir kiti.
Emmanuelis Levinas gimė Kaune, gyveno tuometinėje Kalėjimo gatvėje (dab. Spaustuvininkų). Buvo vyriausias iš trijų brolių tradicinėje, įprastoje Kauno žydų šeimoje. Levino tėvas Jechielis Levinas turėjo knygyną Laisvės alėjoje, kur prekiavo grožine ir kitokia literatūra.
Filosofas yra pasakojęs, kad namuose skaitymas buvo vertinamas ir gerbiamas. Motina Debora jaunajam Levinui įskiepijo meilę rusų klasikams – Levui Tolstojui, Fiodorui Dostojevskiui, Aleksandrui Puškinui. Ši aistra rusiškai literatūrai išliko visą gyvenimą. Vėliau ėmė domėtis Vasilijumi Grosmanu, kurio romanas Gyvenimas ir likimas padarė jam didžiulę įtaką.
Pirmojo pasaulinio karo metais Levinų šeima pasitraukė nuo fronto į Charkovą dabartinėje Ukrainoje. Karui pasibaigus grįžo į Kauną, kuris tuo metu tapo naujai susikūrusios Lietuvos valstybės sostine.
Baigęs gimnaziją Kaune Levinas išvyko studijuoti filosofijos į Strasbūro universitetą Prancūzijoje. Tačiau tai ryšių su Kaunu nesutraukė – čia liko jo šeima: tėvai, abu broliai, kiti giminaičiai. Levinas kas vasarą grįždavo namo į Kauną.
Galima spėti, kad jį traukė ne tik namiškių ir Tėvynės ilgesys, bet ir romantiškesnės priežastys. 1930 m. Levinas vedė savo kiemo kaimynę Raisą ir į Paryžių, kuriame apsigyveno baigęs studijas Strasbūre, jau išvyko ne vienas. Nors netrukus jo kelionės į Kauną baigėsi, filosofas spėjo čia išleisti lietuviškai rašytą straipsnį „Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje“, kuris žurnale Vairas publikuotas 1933 metais.
Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas pražudė milijonus žmonių. Tarp jų ir Levino šeimą – abu tėvus ir brolius. Holokaustą išgyveno tik jo pusseserė, kurią išgelbėjo Ona Jablonskytė-Landsbergienė. Levinui su pussesere pavyko susitikti tik po daugelio metų Izraelyje. Pats Levinas Antrąjį pasaulinį karą praleido kalėdamas prancūzų karo belaisvių stovykloje Vokietijoje, o jo žmona su dukra buvo slapstomos vienuolių Orleane, Prancūzijoje.
Filosofo šeimai Kaunas tapo tragiško jų giminės likimo simboliu – savotiškomis kapinėmis, mat jie liko nesužinoję tikslios artimųjų palaidojimo vietos. Tačiau vėlesniuose pasakojimuose ir interviu pats Levinas visuomet šiltai atsiliepė ir apie Kauną, ir apie jame praleistą vaikystę.
Žymi lenkų filosofė Barbara Skarga savo priminimuose pasakoja, kad kai filosofijos konferencijoje susipažino su Levinu, šis buvęs itin mandagus ir diskretiškas, tačiau juokais pasakęs: „O už Želigovskį aš jums niekada neatleisiu.“

Filosofas Viktoras Bachmetjevas
2020 m.