Muzika: Percy Haid, „Geltonoji fantazija“

Šia laikina meno instaliacija norime paskatinti vietos atmintį, priminti Kauno geto, geto fotografo Hiršo Kadušino ir vieno iš geto muzikantų Percy Haido istorijas. Jų kūriniai – Kadušino fotografija ir Haido gete sukurta “Geltonoji simfonija” – tapo šios meninės instaliacijos įkvėpimu.

Hiršas Kadušinas (George Kadish) buvo mokytojas ir savamokslis išradėjas, dėstęs Kauno Hebrajų gimnazijoje. Kai 1941-ųjų vasarą Kauno žydai buvo priversti įsikelti į Vilijampolės getą, Kadušinas ėmėsi svarbios misijos – fiksuoti nacių nusikaltimus. Pasidaręs savadarbį fotoaparatą jis padarė daugiau nei 1000 fotografijų, liudijančių geto gyvenimą. Dauguma jų padarytos pro palto skylutę. Karo pabaigoje, kai naciai ėmė ieškoti fotografo, savo archyvą jis paslėpė geto teritorijoje. H.Kadušino dėka šiandien mes turim bene labiausiai dokumentuotą Kauno geto istoriją. Po karo H.Kadušinas pakeitė savo pavardę į “Kadiš”, kas reiškia judėjų liturgijos maldą (o viena iš Kadišo rūšių – gedinčiųjų kadišas). H.Kadušinas mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1997 m.

Percy Haidas (Peretz Hayat) buvo profesionalus pianistas, kompozitorius, sukūręs daugybę dainų ir muzikinių kompozicijų. Subūręs savo ansamblį muzikantas keliavo po Europą ir grojo klasikinę bei populiarią muziką. Kauno gete Haidas, kaip ir daugelis garsių tarpukario muzikantų, įsitraukė į Kauno geto policijos orkestro veiklą, kur buvo ne tik atsakingas už orkestruotes, bet ir sukūrė ne vieną kūrinį. Tarp jų ir „Geltonąją fantaziją“. Ši kompozicija keletą kartų skambėjo gete, po karo, 1949 m. – Čikagoje. Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje buvo atlikta 2019 m. Istorijų festivalio renginyje “Paskutinis koncertas”.

Kauno geto policijos orkestras buvo įkurtas 1942-ųjų vasarą. Jam vadovavo tikros tarpukario muzikos žvaigždės: dirigentas Miša Hofmekleris ir koncertmeisteris Abraomas Stupelis. Per du metus orkestras sugrojo dešimtis koncertų – ne tik geto gyventojams, bet ir aukštiems SS pareigūnams.

Apie geto orkestro istoriją ir repertuarą šiandien žinome ne tik liudininkų, bet ir nepaprasto atsitiktinumo dėka.1966 m. Vilijampolėje pradėjus naujo pastato statybą buvo rastas tikras lobis – 30 000 puslapių geto archyvas. Tačiau tik po Sovietų Sąjungos griūties žinia apie šį archyvą, o kartu ir orkestro istoriją pasiekė pasaulio auditorijas.

Geto istoriją pristatys istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas.