Pačiame Kauno viduryje, tarp Vytauto pr. ir Trakų gatvės, tarp Totorių ir bažnyčios gatvių, dunkso didžiulis keturkampis kvartalas, apaugęs vešliais medžiais ir sėte nusėtas kryžiais ir paminklais. Čia vienos prie kitų yra prisišliejusios net ketverios paskirų tikybų kapinės: katalikų, evangelikų, ortodoksų ir nedideliame šiaurės rytų kampe – musulmonų. Tai tikras mirusiųjų miestas, kuriame amžinojo poilsio vietą rado tūkstančiai kauniečių („Mirusiųjų miestas“, Savaitė, 1944).
Pirmasis Istorijų festivalis, startavęs 2019 metų spalį, buvo iškilmingai atidarytas su Istorijų choro pasirodymu ir muzikine kantata “Ramybės, ramybės…”. Ši kantata, sukurta remiantis vietos žmonių pasakojimais, pristato buvusių senųjų Kauno kapinių istoriją. Pagerbdami kantatos kompozitoriaus Vidmanto Bartulio atminimą ir atsigręždami į ten, nuo ko pradėjome, šiemet naujai patirsime šį unikalų kūrinį, sujungusį istoriją, atmintį, skirtingas konfesijas, kartas, menininkus ir bendruomenes. Garso instaliacija “Ramybės, ramybės…” skambės skirtingose parko vietose primindama tai, kas niekada negali išnykti.
Istorijų choro kantatą „Ramybės, ramybės…“ atliko: KTU akademinis choras „Jaunystė“ ir Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos grupė „Dangi“, Daiva Čepauskaitė ir keturių konfesijų dvasininkai: Diakonas Konstantinas Pankrašovas, kun. Vilius Sikorskas, kun. Saulius Juozaitis, imamas Abdushukur Manonov. Istorijos – kauniečių, libretas – Daivos Čepauskaitės, muzika – Vidmanto Bartulio. Dirigentė – Danguolė Beinarytė.
Ramybės parkas