Šis gatvės meno kūrinys yra inspiruotas autentiškos tarpukario fotografijos, darytos Kačerginėje. Šį kūrinį papildys garso instaliacija (aut. DJ Įduba Selecta).

Šie meno kūriniai atsipindės Kačerginės istoriją – buvusį kurortą, gyvenimą prie upės, jo daugiakultūriškumą. Tai vietos atminčiai skirtas projektas. Fotografijoje matome grupę draugų: Jehudą Zupovičių, Hiršą Kadušiną (mokytoją, išradėją, II p. karo metu tapusį Kauno geto fotografu), Liolą Bermann, nežinomą asmenį ir Jašą Langlebeną.

Jehuda Zupovičius gimė 1916 m. Jonavoje. 1930 m. atvyko į Kauną studijuoti inžinerijos mokslų, prisijungė prie vieno iš sionistinių judėjimų (ten susipažino su Hiršu Kadušinu). Po studijų J.Zupovičius dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvos kariuomenėje atsargos karininkas. 1938 m. jis susipažino su Dita Katz, kurią vedė 1941 m. Pora apsigyveno name, kuriame šiandien įsikūrusi garsioji Kiemo galerija (įkūrėjas menininkas V.Jakas). II p. karo metu J.Zupovičius kartu su dviem savo broliais tapo Kauno geto policininkais, aktyviai rėmė pogrindinį geto pasipriešinimo judėjimą. Jis buvo vienas tų, kurie padėjo paslėpti geto archyvą, taip pat ir H.Kadušino fotografijas. 1944 m. kovo mėn. buvo suimtas ir nužudytas IX forte.

Hiršas Kadušinas (George Kadish) buvo mokytojas ir savamokslis išradėjas, dėstęs Kauno Hebrajų gimnazijoje. Kai 1941-ųjų vasarą Kauno žydai buvo priversti įsikelti į Vilijampolės getą, Kadušinas ėmėsi svarbios misijos – fiksuoti nacių nusikaltimus. Pasidaręs savadarbį fotoaparatą jis padarė daugiau nei 1000 fotografijų, liudijančių geto gyvenimą. Dauguma jų padarytos pro palto skylutę. Karo pabaigoje, kai naciai ėmė ieškoti fotografo, savo archyvą jis paslėpė geto teritorijoje. H.Kadušino dėka šiandien mes turim bene labiausiai dokumentuotą Kauno geto istoriją. Po karo H.Kadušinas pakeitė savo pavardę į “Kadiš”, kas reiškia judėjų liturgijos maldą (o viena iš Kadišo rūšių – gedinčiųjų kadišas). H.Kadušinas mirė Jungtinėse Amerikos Valstijoje 1997 m.

Projektas inicijuotas Istorijų festivalio 2020 metu.