Litvakės Rozos Litay fotografijų paroda. Paroda veiks Litvakų kultūros forumo metu.

Ši paroda – tai kvietimas pasivaikščioti po simbolinę Izraelio gatvę, apjungiančią įvairių šios šalies miestų gatves, pavadintas iškilių litvakų – dabartinės ir istorinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių žydų bendruomenių dvasinių ir kultūrinių lyderių, tautinės žydų valstybės idėjos vizionierių, pasaulinio garso mokslininkų ir menininkų – garbei. Svarbu ir tai, kad nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje suvoktas šių asmenybių reikšmingumas šalies istorijai ir kultūrai, o kai kurios jų tapo ir viešosios atminimo kultūros dalimi – jų vardais pavadintos gatvės Vilniuje (Gaono, Antokolskio) ir Kaune (Mapu, Zamenhofo).

Pirminė šios parodos versija buvo eksponuojama Žydų tautos muziejuje Beit Hatfutsot Tel Avive Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės valstybinio vizito į Izraelį metu 2015 m. spalį. Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Izraelio valstybės 70-metį, papildyta paroda eksponuojama Vilniuje, atkreipiant lankytojo dėmesį į gatvių lentelėse užrašytas asmenybių, reikšmingų abiejų šalių valstybingumui (Simonas Rozenbaumas – tarpukario Lietuvos diplomatas, Lietuvos generalinis konsulas Tel Avive), kultūrai (Lėja Goldberg – žymi Izraelio rašytoja, išvertusi daug lietuvių liaudies dainų į hebrajų kalbą) ir kt. pavardes. Šių ir kitų simbolinėje Izraelio gatvėje sutinkamų litvakų ryšį su Lietuva – neretai prieštaringą, bet visada skausmingai ilgesingą – taikliai įvardina Lėjos Goldberg eilės, skambėjusios per iškilmingą Izraelio 70-mečio ceremoniją Jeruzalėje:

Mano gimtinė – grožio ir skurdo žemė

Karalienė neturi namų, karalius neturi karūnos.

Septynios pavasario dienos per metus,

Visos likusios – lietūs ir liūtys.

Parodos autorės – litvakės, gyvenančios Izraelyje: fotografė Roza Litay su anūke moksleive Lia Shiboleth ir dr. Carol Hoffman (IL) – įamžino skirtingų miestų, bet daugiausia – Tel Avivo, tapusio naujo žydų gyvenimo Izraelyje simboliu, gatves. Kaip teigia Roza Litay, „Tel Avivas yra tarsi fizinio žydų sugrįžimo į Izraelį simbolis. Jeruzalė yra mūsų vidinis pasaulis, dvasia ir šentumas, o Tel Avive pulsuoja mūsų kasdienis gyvenimas.“ Gatvėvardis yra svarbi šio pulsuojančio kasdienio gyvenimo dalis, dažniausiai susijusi su konkretaus adreso paieška, o gatvės pavadinimo memorialinė ir valstybinės ideologijos siunčiama žinia kasdieniame gyvenime dažniausia nėra matoma (pamatoma perversmų ir suiručių metu, kai verčiami paminklai ir pervadinamos gatvės, aikštės ir kt.). Pagrindinis autorių sumanymas buvo sustabdyti gatve skubančio praeivio probėgšmiais metamą žvilgsnį į lentelę su gatvėvardžiu ir tokiu būdu fiksuoti ne tik praktinę informaciją, bet ir lentelės simbolizuojamą memorialinę žinią. Pačioms idėjos autorėms ši komunikacija su gatvėvardžiais yra savaip niuansuota – vienokia ji Lietuvoje gimusiai Rozai, kitokia – JAV gimusiai ir protėvių genealogija bei atminimu Lietuvoje besirūpinančiai Carol ir visiškai kita jaunosios kartos atstovei, Izraelyje gimusiai moksleivei Lijai, apie Lietuvą ir litvakus pirmiausia sužinojusiai iš močiutės pasakojimų. Todėl šalia gatvėvardžių fotografijų pateikta lakoniška informacija tėra užuomina į nepaprastai turtingas asmenybių, su kurių indėliu į Lietuvos ir pasaulio kultūrą bus galima susipažinti po keleto metų Vilniuje duris atversiančiame Litvakų kultūros ir tapatybės muziejuje, biografijas. Aušra Rožankevičiūtė

Vieta: Vytauto Didžiojo universiteto Didžioji salė, S. Daukanto g. 28.

Organizatoriai: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.