Vieta: Kauno kultūros centro terasa, Vytauto pr. 79

Tai – Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programos „Atminties biuras“ projektas, rengiamas kartu su Kauno jaunimu ir tarptautiniu Na de Dam teatru.

Šio projekto idėja gimė Olandijoje, Na de Dam teatre, Amsterdame. Jos autoriai jau ne vienerius metus prasmingai įtraukia jaunus žmones į pokalbius apie tai, ką šiandien reiškia karas ir kodėl mes negalime pamiršti to, kas nutiko Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. 

Šio projekto sumanymas paprastas – jauni žmones susitinka su Antrojo pasaulinio liudininkais, klauso jų istorijų. Tuomet savo įspūdžius ir sąsajas su šiuolaikiniu pasauliu bei savo patirtimis aptaria tarpusavyje ir su profesionaliais teatro režisieriais. Taip gimsta jų bendras kūrinys – spektaklis viešose miesto erdvėse, įtraukiantis miesto gyventojus į prasmingą pokalbį apie istoriją. 

Spektaklio režisierė Saulė Sakalauskaitė, konsultavo Jelle Zijlstra (Olandija).

***

Laiškas Holokaustą išgyvenusiai Frumai ir antrąją Holokausto aukų kartą atstovaujančiai Bellai

Esu girdėjusi mintį, jog žmogus, nežinantis savo praeities, lyg vaikas – nepatyręs, neišmintingas. Manau, kad žmogui privalu mokytis savo protėvių istoriją, kad tai nepasikartotų. Girdėti Jūsų gyvenimo istoriją iš Jūsų lūpų buvo kažkas neapsakomo žodžiais. Mano protas atsisako tai priimti kaip teisybę. Bet tuo pat metu supranti, kad tai tikra tiesa, kad yra daug įrodymų muziejuose, šaltiniuose, knygose. Bet skaityti knygą ir klausytis Jūsų pasakojamos istorijos yra du skirtingi dalykai. Knygoje, nors ir viską išgyveni, bet nematai išgyvenusio žmogaus emocijų. Tad jeigu aš pastatyčiau save į Jūsų vietą, abejoju, ar iškęsčiau viską. Ar išlikčiau tokia stipri, kai aplink miršta brangūs žmonės, kai turi kovoti dėl savo gyvybės. Ir tai, kad Jūs visa tai išgyvenote ir Jūsų kelyje pasirodė žmonės, kurie Jums padėjo, yra stebuklas.

Ar aš bijau karo? 

Įžengia į miestą tamsa ir sugadina gyvenimą, sugriauna nerūpestingą ir spalvingą vaikystę – priverčia užaugti, kovoti dėl savo ir artimųjų gyvybės. 

Taip, galiu pripažinti, kad karo aš bijau. 

O Jums norėčiau palinkėti tik stiprybės ir susitaikymo su išgyvenimais, netektimis. Aš Jus palaikau ir tikiuosi, kad žaizdos užsitrauks ir nereikės to išgyventi vėl ir vėl.

Gabrielė, 16 m.