Šiandien vadinamasis Ramybės parkas arba Kauno senosios kapinės – gyvas atminties laukas, kuriame ilsisi ne tik čia palaidoti žmonės, bet ir daugybė su šia vieta susijusių istorijų. Dalį šių istorijų mes surinkome ir užrašėme. Tuomet jos įsikūrė meno kūriniuose ir ėmė gyventi naują gyvenimą…

Didysis festivalio atidarymas atvers duris į parko istoriją. Renginio metu pamatysite ir išgirsite:
Istorijų choro kantatą „Ramybės, ramybės…“. Atliks KTU akademinis choras „Jaunystė“ ir Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos grupė „Dangi&Dangiukai“.
Prie Istorijų chorų prisijungs keturių konfesijų šventikai.
Istorijos – kauniečių, libretas – Daivos Čepauskaitės, muzika – Vidmanto Bartulio. Dirigentė – Danguolė Beinarytė.
Renginio metu veiks šviesos ir garso instaliacija „Pavėjui“. Autorė Jenny Kagan.

Parko istorija

Kauno senosios kapinės arba vadinamasis Ramybės parkas yra unikali miesto vieta. Šioje nedidelėje teritorijoje iki Antrojo pasaulinio karo sugyveno keturios konfesijos: evangelikai liuteronai, musulmonai, stačiatikiai ir katalikai. Nors sovietmečiu kapinės sunaikintos, čia vis dar ilsisi daugybė skirtingų tautybių žmonių – suomių-švedų rašytojas Henry Parlandas, operos solistė Veronika Podėnaitė, generolas Silvestras Žukauskas, vokiečių kariai, kritę Pirmajame pasauliniame kare, Lietuvos kariai savanoriai ir daugelis kitų.

Turbūt niekur kitur Kaune neišlikę tiek daug buvusio daugiataučio miesto ženklų –
čia vis dar stovi cerkvė, senoji mečetė, A. Puškino gimnazija, menanti vokiečių gimnazijos istoriją, netoliese – buvusi lenkų gimnazija (dab. S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija) ir rusų gimnazija (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras).

Sovietmečiu šios kapinės tapo ir savotiška rezistencijos vieta. Vėlinės čia sutraukdavo šimtus kauniečių, kurie būriuodavosi prie S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus ar prie paminklo žuvusiems už Tėvynę. Taip jie sukeldavo tikrą galvos skausmą sistemos sergėtojams. 1956 m. spontaniškoje solidarumo su Vengrijos revoliucija demonstracijoje dalyvavo net 2000 žmonių. Panašūs įvykiai kartojosi 1957 m. ir 1958 m. Nenuostabu, kad 1959 m. pradėtas kapinių perkėlimas. Daugelis kapų buvo tiesiog sulyginti su žeme, jų vietoje nutiesti asfaltuoti takai, suprojektuotas poilsio parkas. Tačiau žmonių atmintyje kapinių istorija dar gyva – ji likusi pasakojimuose apie iškapstytus kaulus ar parko šešėliuose besislepiančius vaiduoklius. Šią istoriją mena ir dabartinės parko šeimininkės – varnos…

Renginys nemokamas.

Renginį inicijavo Kaunas 2022 programa „Atminties biuras“.