Kauno Švabės hebrajų gimnazija buvo ryškiausia vidurinė mokykla įspūdingoje tarpukario Lietuvos hebrajų švietimo sistemoje

– Močiute, aš tavo šukų noriu – su šuniukais! Šukoms tai balzamas širdžiai – jos vis dar reikalingos, jos gauna dėmesio. Nenumestos. – Judita, maže, ateik, […]

Ką tik prasidėjo rugpjūtis. Kaitina saulė, pravažiuojantis vežimas pakelia į orą žvyrkelio dulkes. Netoliese – žydų krautuvių pilnas Zapyškis. Tas pats, į kurį, kalba žmonės, elnias […]

1954-ieji, keliaujantis rabino Zushos vaiduoklis atklysta į Kauno miestą. Būdamas gyvas, jis garsėjo gebėjimu matyti gera net juodžiausioje tamsoje. Kaune jam iš sykio į akis krito […]

Kažkas pamiršo/ Paleist veiksmo laikrodį./ Spengia nežinia.

Snyguriuoja. Regina stovi po oranžine lauko žibinto šviesa. Pro šalį pamažėl rieda ne pirmos jaunystės Citroenas. Sniego pūkų paklotė po jo ratais sutęžta.

Noriu paskambinti močiutei ir ieškau telefone jos numerio. Bet nerandu nors tu ką! Paprastai skambindavau tik retomis progomis, nes kartą per mėnesį ar du aplankydavau.

Po Antrojo pasaulinio karo gindamiesi nuo bado vokiečių vaikai iš Rytų Prūsijos keliavo į Lietuvą. Jie vadinami vilko vaikais. Teta Inga yra viena iš jų.

Pasirodo, šiandien, kai iš Ramybės parko buvo iškeldinamos kapinės, šie trys totorių numirėliai buvo prižadinti.

Ne ton pusėn dygsta gyvenimas. Pro sudilusį kampą regiu: tiltu ašaras šluostosi Nemunas

Jeigu visi šiuo metu atstatinėjami namai galėtų prabilti, būtų sunku tverti.

Retas kuris žino, ką reiškia grėsmės akivaizdoje leisti mėnesius, metus, jaustis visąlaik priklausomam nuo atsitiktinumo malonės.