– Močiute, aš tavo šukų noriu – su šuniukais! Šukoms tai balzamas širdžiai – jos vis dar reikalingos, jos gauna dėmesio. Nenumestos. – Judita, maže, ateik, […]
Ką tik prasidėjo rugpjūtis. Kaitina saulė, pravažiuojantis vežimas pakelia į orą žvyrkelio dulkes. Netoliese – žydų krautuvių pilnas Zapyškis. Tas pats, į kurį, kalba žmonės, elnias […]
1954-ieji, keliaujantis rabino Zushos vaiduoklis atklysta į Kauno miestą. Būdamas gyvas, jis garsėjo gebėjimu matyti gera net juodžiausioje tamsoje. Kaune jam iš sykio į akis krito […]
Snyguriuoja. Regina stovi po oranžine lauko žibinto šviesa. Pro šalį pamažėl rieda ne pirmos jaunystės Citroenas. Sniego pūkų paklotė po jo ratais sutęžta.
Noriu paskambinti močiutei ir ieškau telefone jos numerio. Bet nerandu nors tu ką! Paprastai skambindavau tik retomis progomis, nes kartą per mėnesį ar du aplankydavau.
Po Antrojo pasaulinio karo gindamiesi nuo bado vokiečių vaikai iš Rytų Prūsijos keliavo į Lietuvą. Jie vadinami vilko vaikais. Teta Inga yra viena iš jų.